šniokšterti

šniókšterti, -ia (-na Alv), -ėjo 1. žr. šniokšterėti 2: Šniókšterk gerai botagu, tai nelįs Ds. Kap šniókšterė[jo] lazda per galvą, tai net apsisukė Arm. Kap šniókštersiu, tada tu žinosi, kap iš manę šidytis Nč. 2. žr. šniokšterėti 3: Tai smagus lietus šniókšterėj[o]! Alv. 3. žr. šniokšterėti 4: Kad šniókšterėj[o] [vyrai], tai penkiom dienom ir suvarė (supjovė) medžius Lp. Vakar iš vakaro šniókšterėjau (pavogiau) kvają Pls. 4. intr. švilptelėti: Šniókšterna kulkos, ir mes visi griūnam an žemės Dg. 5. tr. prk. atnešti, įmesti: Žiūrėk, ar tik Juozui busilas nešniókšters sūnaus Alv.